Kviečių paklausa rinkoje pastebimai padidėja
Didėjant paklausai kviečių rinkoje, didėja ir rinkos aktyvumas, o tai lemia teigiamas kainų tendencijas beveik visuose iki šiol aktyviai auginamuose ir parduodamuose kviečiuose. Rusijos kviečių kainos Juodosios jūros uostuose praėjusią savaitę, palyginti su savaitės pradžios kainomis, taip pat padidėjo 10 JAV dolerių už toną.
FOB kainos Rusijos kviečių rinkoje praėjusią savaitę padidėjo, nes Egipto GASC užsakė 420 000 t kviečių iš Rusijos Kaukazo ir Novorosijsko uostų. Pirkimas buvo suskirstytas į aštuonias tiekimo partijas, iš kurių 6 bus 50 000 t, o 2 – 60 000 t. GASC užsakė iš “Grain Flower” Rusijoje, pristatant nuo 10. iki sausio 31 d. Bendra sutarties kaina – 111 300 000 JAV dolerių arba 265 JAV doleriai už toną FOB sąlygomis.
Vidutiniškai Egiptas kasmet importuoja pusę savo kviečių poreikio, t. y. ~ 11 mln. tonų. Iki gruodžio 8 d. Egipto kviečių importas nuo praėjusio sezono atsiliko ~1 mln. tonų. Šį sezoną GASC supirko 2,85 mln. t maistinės kokybės kviečių. Kad patenkintų Egipto importo poreikius, GASC vis dar turi importuoti 7…8 mln. t kviečių. Tai reiškia, kad Egipto importo sezonas prasideda sėkmingai ir paklausa šioje rinkoje artimiausiu metu didės. 2022./2023. 2009 m. eksporto sezoną kviečių importą daugiausia vykdė Rusijos eksportuotojai, tačiau praėjusį sezoną Rusija neturėjo problemų dėl stabilios kviečių kokybės. Tai reiškia, kad Egiptas gali pakeisti savo prekybos partnerį, jei ateityje jis laikysis esamų kviečių kokybės standartų. Per paskutinį viešąjį pirkimą GASC atmetė kitus prekybos bendrovės “Aston” pasiūlymus dėl rusiškų kviečių, taip pat prekybos bendrovių “Bunge”, “Lecureur” ir ADM pasiūlymus dėl prancūziškų ir rumuniškų kviečių.
Rusijos kviečių eksportuotojai taip pat buvo gana aktyvūs Maroko importo rinkoje ir užėmė pirmąsias tris vietas importuojančių šalių sąraše. Rusija pradėjo eksportuoti į Maroką šių metų rugsėjį, o eksporto apimtys kas mėnesį didėja. Lapkričio mėn. Rusija užėmė trečią vietą pagal kviečių eksportą – 81 000 t kviečių, aplenkusi istorines Maroko žaidėjas Prancūziją – 176 000 t ir Vokietiją – 155 000 t. Istoriškai Marokas palaikė santykius su Prancūzija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Kanada ir Argentina. Rusija į Maroką įžengė 2020 m. birželį ir nuo to laiko grasina sutrikdyti istorinius Europos prekybos santykius su marokiečiais – Maroko importo iš Rusijos apimtis per vieną mėnesį pastaruoju metu buvo didžiausia. Pranešama, kad Maroko rinkos operatoriai iš Rusijos eksportuotojų rezervavo 200 000 t kviečių, kurie bus pristatyti gruodžio ir sausio mėnesiais. Labai tikėtina, kad gruodžio ir sausio mėn. Rusijos eksportuotojai savo apimtimis nustums į šalį visus istorinius Maroko prekybos partnerius ir sumuš visus ankstesnius eksporto į Maroką rekordus.
Rusiškų kviečių kelias atsivėrė, kai Maroko importuotojai tapo labiau nepriklausomi nuo Europos bankų ir galėjo užsitikrinti kviečių pirkimo finansavimą per vietinius Maroko bankus. Sandorių finansavimas vietos ištekliais tapo dar aktualesnis, kai Maroko rinkoje atsirado keli kainų skirtumai tarp Europos ir Rusijos ar Juodosios jūros rinkos pasiūlymų. Vienas iš veiksnių, skatinančių Rusijos eksportuotojus įsitvirtinti Maroko rinkoje, buvo ir Rusijos eksporto politika, kuria siekiama įvairinti kviečių maršrutus. Be to, Rusija galėjo pasiūlyti keletą kainų variantų, tiekdama rusiškus kviečius iš Juodosios jūros, taip pat iš Baltijos jūros uostų. Matematika buvo nenumaldoma, todėl marokiečiai visiškai logiškai ėmė aktyviau bendradarbiauti su Rusijos žaidėjais.
Remiantis statistiniais duomenimis, istorinė Maroko prekybos kviečiais partnerė taip pat buvo Ukraina, kuri, prasidėjus karui, prarado pozicijas rinkoje ir beveik nutraukė bendradarbiavimą su Maroku. Ukrainos kviečių sėjos plotas naujam 2024 m. derliui leidžia manyti, kad Ukraina kitais metais į Maroko rinką nebesugrįš, nes, palyginti su praėjusiu sezonu, Ukraina dar labiau sumažino bendrą kviečių sėjos plotą naujam sezonui. Gruodžio pradžioje Ukrainos žemės ūkio ministerija sumažino 2024 m. kviečių prognozę beveik 2 mln. t – iki 20,16 mln. t. Tai gerokai mažiau nei Ukrainos vidurkis, kuris per pastaruosius penkerius metus siekė 25,87 mln. tonų. Šį sezoną Ukraina deklaravo 4,55 mln. ha žieminių kviečių, t. y. 100 000 ha mažiau nei 2022/2023 m. sezoną. Rinkos analitikai prognozuoja, kad vidutinis derlius Ukrainoje sumažės, nes Ukrainos ūkininkai jau trečius metus iš eilės mažina arba visai nenaudoja trąšų ir augalų apsaugos produktų. Ukrainiečiai, pereidami prie taupymo, turi tikėtis, kad nuostoliai atsispindės derliuje ir kokybės rezultatuose.
Skirtingai nei praėjusiais metais, kai sezono pradžioje Ukrainoje kviečių sėją apsunkino drėgni orai ir smarkus lietus, šiemet ūkininkai rudeninę sėją pradėjo esant sausringoms sąlygoms, dėl kurių vėlavo javų sudygimas. Tačiau palankūs krituliai ir švelnūs orai žiemos sėjos sezono pabaigoje padėjo paspartinti kviečių vystymąsi ir pagerinti jų auginimo sąlygas. Šiuo metu daugumoje gamybos regionų, išskyrus keletą pietinių rajonų, sėjomaina iš esmės atitinka ankstesnių metų vidurkį. Pirmiau pateikti duomenys ir skaičiai apima tik Ukrainos kontroliuojamus regionus ir neapima Rusijos okupuotų Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporožės sričių. Penkerių metų vidutinis kviečių derlius šiuose regionuose prieš okupaciją buvo apie 6,15 mln. tonų.
Ukrainos rinkoje vis labiau ryškėja kviečių kokybės problema, nes eksportuotojams rinkoje darosi vis sunkiau atitikti importo rinkoje nustatytus kokybės standartus. Praėjusią savaitę Ukraina vis dar užėmė savo vietą rinkoje, nes gruodžio mėn. į Libaną ketino išsiųsti nedidelį kiekį (30 000 t) 11,5 % baltymingų kviečių.
Pastarosiomis savaitėmis kalbėjome apie tai, kad Kinijos rinka nusigręžia nuo Prancūzijos ir renkasi JAV ir Australiją. Praėjusią savaitę Kinija papildomai užsakė 372 000 t kviečių iš JAV, o tai padidino paklausos statistiką pasaulinėje rinkoje ir sukėlė kainų augimą Čikagos prekių biržoje. Kinija šį sezoną iš JAV nupirko tiek, kiek JAV žemės ūkio departamentas tikėjosi, kad per visą sezoną tarptautinėje prekybos arenoje bus supirkta. Tai pirmas kartas per daugiau nei 15 metų, kai JAV pasiekė visą eksporto sezono tikslą šiuo eksporto sezono metu, ir tai padarė beveik su viena šalimi partnere – Kinija. Vertinant Kinijos susidomėjimą maistinės kokybės kviečiais, neabejotina, kad JAV pasieks naujus kviečių eksporto į Aziją rekordus, nes Australija negalės patenkinti Kinijos kviečių kokybės reikalavimų. Kviečių prekybos aktyvumo padidėjimas JAV ir Kinijos kviečių sandorių fone pastebimas ir Argentinoje, kur ūkininkai spaudžia eksporto bendroves nesudaryti sandorių ūkininkams nepatraukliomis kainomis, nes žino, kad Argentinos rinkos operatoriai yra įsipareigoję Kinijai. Kviečių kainos Argentinoje didėja, tačiau didėjant krovinių srautui per Ramųjį vandenyną, laivybos logistikos bendrovės didina tarifus, todėl Argentinos operatoriai dar ilgai negalės tikėtis kainų augimo.
Prancūzija ir Europa tiesiog pasitraukė iš žaidimo su Kinija, sutelkdamos pastangas į prekybą artimesniuose regionuose ir ruošdamosi konkuruoti su Rusija. Prancūzijos eksportas labai sulėtėjo, o atsargos uostuose pradeda daryti spaudimą eksporto operatoriams. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje Prancūzijos rinkoje gali būti sudaryta nemažai sandorių, kuriuos kažkas pradės nuostolingai, kad atlaisvintų vietą uosto sandėliuose. Tai neabejotinai atsispindės Paryžiaus biržoje, nes bus registruojami sandoriai ir labai tikėtina, kad artimiausiu metu kainos kris. Šį eksporto sezoną Europos rinka atsidūrė tarp dviejų akmenų: pagamintos produkcijos savikainos ir sezono pradžioje sumažėjusios paklausos. Šie du veiksniai sutrukdė agresyviai pradėti sezoną ir sukėlė eksporto bangą. Tačiau Paryžiaus birža įžvelgia ilgalaikius kainas palaikančius veiksnius Europos rinkoje, o vienas iš pagrindinių – prastos perspektyvos, kad 2024 m. naujojo Prancūzijos derliaus derlius bus geras. Prancūzijos rinkos analitikai mano, kad tik 77 proc. pasėtų žieminių kviečių yra geros arba labai geros kokybės, t. y. apie 20 proc. mažiau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus tuo pačiu laikotarpiu.
Baltijos šalių rinkoje taip pat ir toliau tiekiamos maistinės kokybės partijos, tačiau mūsų rinkos regioną spaudžia rusiški kviečiai, kurie gabenami per mūsų šalies infrastruktūrą, o rusiškų kviečių kainos, įvertinus visas transportavimo išlaidas, vis dar yra patrauklesnės už vietinės gamybos kainas. Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo rusiškų kviečių tranzito problema, o kontrolės institucijos rodo, kad nesugeba apriboti tranzito apimčių, kol šis klausimas nebus išspręstas Europos Sąjungoje ir kol nebus priimta bendra rusiškų maisto produktų tranzito ar importo politika. Tačiau beveik niekas nekalba apie galimybę, kuriai nereikia ES leidimo ar specialių taisyklių, – tarifus, kuriais gabename prekes nuo Rusijos sienos ir (arba) jas perkrauname Latvijos uostuose, – ir beveik niekas jos neakcentuoja. Tai vienas iš greičiausių ir veiksmingiausių mechanizmų, kaip reguliuoti rinkos kainas mūsų regione ir užtikrinti, kad mūsų prekės būtų konkurencingos tarp per mūsų rinkas gabenamų prekių, ir tam nereikia bendros Europos politikos.
